Talmudo įstatymai

Julijus Štreicheris
 

eigu nori išmokti ir suprasti, kodėl žydai gali vykdyti tokius beprotiškus nusikaltimus, kaip ritualinės žmogžudystės, reikia pavartyti slaptus žydų mokymus. Turite žinoti Toros, Talmudo ir Šulchan Aruch įstatymus. Šie įstatymai ir mokymai yra įrodymai, kad žydai jaučiasi viršesni už visas tautas, kad jie visoms tautoms paskelbė karą ir, kad jie yra prisiekę visos ne žydiškosios žmonijos priešai. Netgi Tacitas, romėnų istorijas, kuris gyveno netrukus po Kristaus (55 – 120 po. Kr.), rašo:

„Žydai yra tauta, kuri nekenčia dievų ir žmonijos. Jų įstatymai prieštarauja visų mirtingųjų įstatymams. Jie nekenčia to, kas mums yra šventa. Jų įstatymai juos pateisina, darant veiksmus, kurie mus gasdina.“ (Istorija; V; 3-8) (Mums žinomas lietuviškas Tacito rinktinių raštų leidimas, kuriame taipogi yra ir „Istorija“, leistas komunistiniais laikais yra „pakarpytas“ cenzūros, mat Tacito žodžiai ten, nors ir kritiški žydų atžvilgiu, neatitinka originaliųjų jo raštų. Žinoma, tai politinės cenzūros pasekmė, red. pastaba).

Žydai žino, kad kai ne žydiškasis pasaulis žinos jų įstatymus ir permatys jų planus, jie bus pralaimėję. Taigi, grasindami mirtimi, jie draudžia jų vertimą ir publikavimą. Gerai žinomas žydų mokslininkas, Diber David, rašo: „Jeigu gojai žinotų, ką mes mokome prieš juos, jie mus užmuštų.“

Slaptieji žydų įstatymai yra paremti esminio principo, kuris teigia: „Tik žydas yra žmogus. Kaip priešingybė, visi ne žydai yra gyvuliai. Jie yra gyvuliai žmonių kūnuose.“ Bet kas prieš juos yra leidžiama. Žydas gali jiems meluoti, sukčiauti ir vogti iš jų. Jie netgi gali žaginti ir žudyti juos.

Yra šimtai Talmudo vietų, kuriose ne žydai yra apibūdinami kaip gyvuliai. Kai kurios iš jų yra:

1. „Žydai yra vadinami žmonėmis, bet ne žydai nėra žmonės. Jie yra gyvuliai.“ (Talmud: Baba mezia 114 b)

2. „Akumas (ne žydas, red.) yra kaip šuo. Taip, šventraštis moko gerbti šunį labiau, negu gojų.“ (Ereget Raschi Erod. 22 30)

3. „Nors Dievas sukūrė gojus, jie vistiek yra gyvuliai žmonių kūnuose. Nėra ypatinga, kad žydui tarnautų gyvulys. Taigi jam tarnaus ir gyvuliai žmogiškoje formoje. (Midrasch Talpioth psl. 255; Varšuva, 1855 metai)

4. „Nėščias gojus yra ne geresnis už nėščią gyvulį.“ (Coschen hamischphat)

5. „Gojų sielos yra kilusios iš nešvarių dvasių ir yra vadinamos kiaulėmis.“ (Jalkut Rubeni gadol 12b)

6. „Nors gojus yra tokio pat kūno sudėjimo, kaip žydas, jis lyginasi su žydu, kaip beždžionė su žmogumi.“ (Schene luchoth haberith, 250 psl. B)

Tam, kad žydas nepamirštų, kad turi reikalą su gyvuliais, jam yra pastoviai primenama per valgymą, mirtį, net per lytinį santykiavimą. Talmudas moko: „Jeigu tu valgai su gojumi, tai tas pats, kas valgyti su šunimi.“ (Tosapoth Sanhedrin 74b) „Jeigu žydas turi tarną, ar tarnaitę gojų, kuris numiršta, jam nedera pareikšti užuojautos. Tu žydui turi sakyti: Dievas sugražins „tavo netektį“ taip, lyg būtų miręs kuris nors jautis, ar asilas. (Jore dea 377) „Lytininis santykiavimas tarp gojų yra kaip santykiavimas tarp gyvulių.“ (Talmud Sanhedrin 74b).

Talmude yra rašoma apie ne žydų žudymą:

1. „Yra leidžiama atimti gojaus kūną ir gyvybę.“ (Sepher ikkarim III c 25)

2. „Yra įstatymas nužudyti bet ką, kas neigia Torą. Krikščionys priklauso tiems, neigiantiems Torą.“ (Coschen hamisphat 425 Hagah 425.5)

3. „Kiekvienas žydas, kuris pralieja bedievių (ne žydų, red.) kraują, daro tą patį, lyg darydamas auką Dievui.“ (Talmud: Bammidber raba c 21 ir Jalkut 772)

Šie Talmudo ir Toros įstatymai žydams buvo duoti daugiau nei prieš 3000 metų. Jie taip pat galiojantys šiandien, kaip ir tada. To žydai yra mokomi nuo vaikystės. Šito rezultatas stovi prieš mus. Tai yra žydų ritualinės žmogžudystės.